Ginčas

Aš esu meškiukas ICY – Ledutis. Mane domina sveika mityba ir sveika gyvensena. Paseksiu Jums vieną pasaką apie tai, kaip kartą virtuvėje susiginčijo maisto produktai. Kuris iš jų svarbiausias?

Didžiausias pasipūtėlis iš visų buvo Cukrus. Sėdėdamas prabangioje cukrinėje savo saldžiu balsu ėmė garsiai girtis, jog be jo visi kaip be rankų! Ir į arbatą, ir į uogienę, ir į varškę, ir į kompotą jį deda! Jis yra visur: ir saldainiuose, ir tortuose, ir saldžiojoje kriaušėje! Net braškes valgo su Cukrumi. O kiti, jo manymu, niekam tikę ir nereikalingi.

Cukrui paprieštarauti ketino Druska su Pipiru, bet juos užgožė Pienas, staiga pabalęs iš pykčio. Jis grėsmingai šaukė, kad Cukraus kalbos yra gryna nesąmonė. Juk net mažiausi vaikai žino, kad Pienas yra svarbiausias – jį geria nuo pat gimimo. Be pieno produktų žmonės neištvertų nė dienos: pienas, kefyras, jogurtai, sviestas, sūriai, sūreliai! O ką jau kalbėti apie Jo Didenybę Ledus? Juk pienas ir pieno produktai turi daug kalcio, o tai yra labai svarbu kaulams ir dantims… Pieno kalba buvo tokia karšta, kad net užvirė ir ėmė lietis per kraštus.

Pasipiktinusi Pieno pagyromis iš keptuvės įkaitusi pašoko Žuvis. Jos argumentai buvo trumpi ir aiškūs: „esu ir gardi, ir naudinga, esu vitaminų A ir D šaltinis, esu svarbiausia!

Aršiausi iš visų buvo vaisiai ir daržovės, kurie norėjo visus nutildyti ir perrėkti. Jiems atrodė, jog nieko nėra svarbiau už augalinį maistą. Mat visi varpai, puodai ir šakutės skalambija: valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių! Taigi, vaisiai ir daržovės yra sveikatos ir energijos karaliai. Taip aiškindami savo tiesą, Pomidoras su Paprika dar labiau įraudo, Morka išdidžiai užrietė savo oranžinę nosį, Agurkas pažaliavo iš įsiūčio, o Kopūstas nuo pagyrų dar labiau išsipūtė. Bananas su Apelsinu kažką neaiškiai murmėjo užsienio kalba, bandydami paaiškinti vietiniam Obuoliui savo pranašumus.

Tuo pat metu iš duoninės iššoko Bandelė su Džemu ir ėmė kumščiuoti Sausainius. Niekas nieko negirdėjo – visi kalbėjo, šaukė, aiškino. Dešrelės pykosi su Kiaušiniais, Kotletai – su Pupelėmis. Visa virtuvė tapo mūšio lauku! Girdėjosi tik „Aš! Aš! Aš!..“

Įsiplieskusių barnių lauke į namus sugrįžau ir aš, meškutis Ledutis, nešinas Duonos kepalėliu. – Kas čia darosi? Kodėl čia liepsnoja toks ginčas? Reikia kuo greičiau užgesinti, – ir, paėmęs stiklinę vandens, šliūkštelėjau ant įsikarščiavusių produktų. Juk taip ir virtuvė gali užsidegti!.. Tada nužvelgęs maištininkus, taikiai tariau:

– Nusiraminkite. Visi jūs esate labai svarbūs. Tik vienų produktų reikia valgyti daugiau, o kitų – mažiau. Grūdiniai produktai: duona, kruopos, makaronai yra maisto pagrindas. Daržovės ir vaisiai irgi yra labai naudingi. O ypač tie, kurie auga mūsų krašte – mat atvežtiniai yra apipurkšti nuo gedimo saugančiais chemikalais, kuriuos būtina itin kruopščiai nuplauti. Rečiau galima vartoti mėsą, žuvį, pieno produktus. Nors saldumynai yra Maisto piramidės viršūnėje lyg karaliai, tai nereiškia jog jie yra svarbiausi – saldumynus reikėtų valgyti su saiku, mat jie nėra naudingi. Tada kiek susimąstęs, virtuvės triukšmadarių paklausiau:

– O vis dėlto, kas yra pats svarbiausias? Be ko negalima išgyventi nė dienos kitos?

Šįkart visi tylėjo. – Be vandens, – paaiškinau. – Vanduo ne todėl toks svarbus, kad mano vardas Ledutis (kilęs iš vandens), ir ne todėl, kad vanduo užgesino šį ginčą, o todėl, kad vanduo yra gyvybės pagrindas. Be maisto galima išgyventi mėnesį, o be vandens – daugiausia savaitę.

Baigęs kalbą, išgėriau stiklinę vandens, padėkojau visiems produktams už jų teikiamą energiją, kurios reikia širdies plakimui, kvėpavimui, judėjimui, darbams, mokslams, žaidimams ir net miegui. Tada ramiai atsipjoviau šiltos šviežios ruginės Duonelės. Metas užkąsti. Virtuvėje vėl įsivyravo taika ir ramybė.

O Jūs vaikai, aš mėgstate, Duonelę?