Imandra Nekrošiūtė-Daukšienė

2004 m. Knygos „Tirpuko Ledų šalis“ pristatymas Vaikų ligoninėje Vilniaus Santariškių klinikoje kartu su A. Adamkienės labdaros ir paramos fondu.

2009 m. A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo knygos „Su gerumu į ateitį“ pristatymas LR Prezidentūroje kartu su tėčiu J. Nekrošiumi.

2014 m. Edukacinė pasaka „Kreditas ir Palūkana“ šalies knygynuose tarp leidinių, skirtų verslui ir vadybai.

Pirmąjį savo kūrinį parašiau vienu pirštu baksnodama klavišus ant tėčio spausdinimo mašinėlės CONSUL.

1963 m. rugpjūčio 1 dieną – mano gimimo dieną, įkvėpusi karšto vasaros oro, atmerkiau akis ir išvydau baltas ligonines sienas… O po metų dviejų šį nepakartojamą įspūdį pabandžiau išreikšti raštu: namuose, pasislėpusi už užuolaidos, ant baltos sienos prirašiau kringelių… Žinoma, gavau barti – kas galėjo pamanyti, kad tai mano kūrybinio kelio pradžia…

Pirmoji knyga – sulaukus dešimties – ji buvo atspausdinta tėčio rašomąja mašinėle ir išleista namų sąlygomis vieno egzemplioriaus tiražu. Tai neabejotina vertybė, išsaugota iki šių dienų daugiau nei keturiasdešimt metų. Tikėtina, kad tai ir buvo mano Žydrojo kūrybos periodo pradžia, kadangi šios knygelės (keturių eilėraščių) viršelis buvo pagamintas iš žydro kartono. Tai be abejo turėjo įtakos ir mano pirmajai (1996 m.) jau spaustuvėje išleistai knygai „Žydrojo lašelio kelionė į žemę“. Šįkart 5000 egz. tiražu.

Kadangi mūsų šeimoje jau buvo vienas poetas (tėtis Juozas Nekrošius), anksti įvertinau konkurencinę kovą ir iš jos garbingai pasitraukiau į prozos arimus. O kas gali būti proziškiau už žurnalistiką? Čia, Vilniaus universitete (1981-1986 m.), greitai supratau, kad „žurnalistika – ne mokslas, o gyvenimo būdas“, taigi, laikas prabėgo kaip vanduo „čia liepa – čia ruduo“! Kas be ko, būta ir praktinio žurnalistinio darbo apsireiškimo pavyzdžių – straipsniai vaikų žurnaluose „Žvaigždutė“ (1989 – 1990 m.), „Genys“ (1989 m.), laikraščiuose „Komjaunimo tiesa“ (1981 – 1990 m.), „Vakarinės naujienos“ (1988 – 1989 m.), „Lietuvos pionierius“ (1975 – 1989 m.) ir kt. Neužmirštamos žurnalistinių studijų vasaros kūrybinės praktikos Lietuvos radijo ir televizijos komitete bei Kelmės „Komunistiniame žodyje“ (1983 m.) įrodė, kad žurnalistikos teorija pasak J.V.Gėtės buvo „sausa šaka, už tai gyvenimo vaisingas medis žydi.“ Jo žiedlapiais nubarstytu keliu ėjau toliau – nuo redaktorės vaikų literatūros leidykloje „Vyturys“ iki Lietuvos žemės ūkio banko (dabartinis DNB) atstovės spaudai. Šiame banke gimė mano pirmoji finansinės edukacijos knygelė vaikams apie banką, taupymą ir jo paslaugą – vaikų indėlius („Monika ir Moneta“, 2001 m., 3000 egz.).

Kai po metų trejų praėjo meilė Monikai (juk meilė trunka trejus metus), parašiau edukacinę pasaką apie ledų gamybą „Tirpuko Ledų šalis“ (2004 m., UAB „Kraitenė“ užsakymas (3000 egz.).

Dar po trejų – edukacinę pasaką apie valstybinį socialinį draudimą „Sodros skėtis“ (2007 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, užsakymas (3000 egz.).

Atsisveikinusi su banku 2003 m., tapau savo verslo kalviu – buvo įkurta ryšių su visuomene įmonė „Informacijos vadybos agentūra“. www.iva.lt. Būta ir yra daug svarbių, įdomių integruotos komunikacijos projektų, bet labiausiai mane žavi kūrybiniai, vienas iš jų – literatūrinio-meninio žurnalo vaikams „Tipu Tapu“ leidyba nuo 2009 m. iki dabar (www.tiputapu.lt).

Darbų sūkury miela prisiminti pažintį su J. E. Prezidentu Valdu Adamkumi ir ponia Alma Adamkiene – buvau autorė ir sudarytoja leidinio, skirto A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo veiklos dešimtmečiui – „Su gerumu į ateitį“ (2009 m., 1000 egz.). Visada tikėjau, kad Gerumas turi sparnus, jis sklinda, dauginasi, kuo daugiau jo atiduoti kitiems, tuo daugiau jo sugrįžta…

Sugrįžau ir aš savo kūrybiniame kelyje prie finansinės edukacijos vaikams. Dešimt metų kompiuteryje išgulėjusi pasaka apie atsakingą skolinimąsi, apkeliavusi visus Lietuvos bankus su pasiūlymu išleisti finansinio raštingumo pasaką vaikams „Kreditas ir Palūkana“, dienos šviesą išvydo tik 2013 metais (2000 egz., partneris – UAB „4Finance“).

Po metų, bendradarbiaujant su Lietuvos banko Pinigų muziejumi, gimė nauja finansinio švietimo pasaka vaikams – „Monetų lobis, arba kaip atsirado pinigai“ (2014 m. 1000 egz.).

Galvoje sukasi ir daugiau temų apie finansinę edukaciją – apie popierinių banknotų ir elektroninių pinigų istoriją, apie asmeninių finansų valdymą, finansinę išmintį, kaip tapti milijonieriumi ir neprarasti dvasingumo, apie tai, kaip prisijaukinti pinigus ir siekti finansinės sėkmės. Ir galiausiai, atsakyti į klausimą: ar laimė piniguose?..

….Kol finansinės temos bręsta mintyse, 2015 metais kūrybinės realizacijos procesas atvedė į vaistinės pasaulį. Čia užgimė nauja edukacinė pasaka „Provizorius Vilhelmas, arba „Gintarinei vaistinei“ gera Jumis rūpintis“ (1000 egz., užsakymas UAB „Gintarinė vaistinė“).

Tačiau pats didžiausias, neįkainojamas ir fantastiškiausias kūrybinis projektas – džiaugsmas bei stulbinanti kūrybinė sėkmė – tai mano vaikai: duktė Gabija (g. 1986 m.), sūnus Augustinas (g. 1991 m.), duktė Austėja (g. 2004 m.). Nors jų „tiražas“ tik po vieną egzempliorių, nes užsakymas yra iš Aukščiau, esu be galo laiminga – tai Dievo valia ir geriausia Dievo kūrybinė dovana mano Gyvenime.