Morkų milijonas

Dailininkė: Laura Buzienė

MORKŲ MILIJONAS

Politinė pasaka apie viešuosius pirkimus

I dalis

Kiekvieną ketvirtadienį pas Prezidentę Lapę gurkšnoti rytinės žemuogių arbatėlės rinkosi patikima bičiulių komanda: Vilkas, Stumbras ir Barsukas.

Draugų palaikoma medžiotojų Bokštelyje įsikūrusi Lapė jautėsi saugiai. Ramu ir gera iš aukšto žvelgti  į miškopolitinę situaciją, kai visi apačioje saldžiai miega žiemos miegu. Tačiau pamažu bunda pavasaris, ir kelia galvas nauji daigeliai. „Ar neims tik žalieji savo žalumą skleisti? Kas žino, ką šiemet atneš nutirpęs sniegas? Stabilumą ar nerimą?“ – laukdama bičiulių svarstė Prezidentė Lapė.

Ne paslaptis, metams bėgant prezidentinio Bokštelio kotas puvo, svyravo, klibinamas politinių vėjų. Praėjo dešimtmetis – metas taisyti, stiprinti audrų išsiūbuotą buveinę, tačiau pinigų nėr nė grašio. Kaži ką patars draugužiai? Ar išties pagalbos uodegą?

– Kam eikvoti pinigus Bokšteliui – liepsime Bebrams ir pastatys naują, esą skolingi dar už pelningą užtvankos statybos užsakymą, – priminė už barškinimus atsakingas Barsukas. – Verčiau pasirūpinkime Prezidentės Lapės kailiuku! Artėja rinkimai – su tuo pačiu apdaru niekas Prezidentės trečiai kadencijai nerinks.
– Kas tiesa, tai tiesa, – Barsukui pritarė Tvarkos ir Godumo partijos atstovas Vilkas. – Reikia keisti Lapei kailiuką: penkerius metus buvo Baltoji Lapė, penkerius – Rudoji, o dabar lai tampa Sidabrine Lape. Lapė bus ta pati – sava  – tik kailiukas kitas, che-che-che… apšausime Miško rinkėjus, ir bus tvarka!
– Sidabras – ne balti miltai, – kainuos milijonus, – siurbčiodamas arbatą su savos gamybos trauktine įsiterpė Stumbras.
– Radai problemą, – nusijuokė Vilkas, – organizuosime Viešąjį konkursą ir liepsime Meškai laimėti. O po to schema aiški – kaip visada – ranka ranką plauna, uodega uodegą vizgina: dalis biudžeto bus atrėžta Sidabro dažams.
– Vakar buvau išsikvietusi ant šakos Viešųjų pirkimų Voverytes, – liūdnai prabilo Prezidentė Lapė, – sakė išnaudotos visos galimybės, Opa-Opa sąjunga daugiau lėšų mūsų Miškui nežada skirti.
– Nesąmonė! – pasipiktino Vilkas. – Reikia tik projektą tinkamą sugalvoti!… Na, taip „Konservų klestėjimas grybų užderėjimo laikotarpiu“ jau įsavinome. „Graužikų darbo ypatumai renkant uogų derlių“ – surinkome. „Miško takelių šlavimo aparatų pirkimą“ –susišlavėme… Norim Sidabro dažų,  reikia sidabrinės minties!..
– Turiu ryšių Briuselio kopūstų frakcijoje Opa-Opa komisijoje, – gal jie padėtų, – prisiminė Lapė.
– Ko tylėjai, kūma? – įsiterpė Vilkas. – Iškart šilčiau pasidarė – jaučiu savo kailiumi: pinigai ateina!.. Kreipkimės dėl paramos mūsų Miškui su projektu „Morkų auginimas miško sąlygomis. Morkų nauda ir plėtros perspektyvos.“ Inovatyvūs sprendimai! Nauji iššūkiai! Nauda ir Miškui, ir partijai, ir PR…
– Įdomu, ką pasakys Briedis, – suabejojo Lapė, – jis pas mus atsakingas už žemės ūkį.
– Jei atsakingas už žemės ūkį, tai po žeme ir pakasime, – nusikvatojo Barsukas, – ne tokius nubarškindavome, kai rimtam reikalui trukdydavo, – rado išeitį bičiulis.
– Morkos ir Miškas, – neįtikėtina! MM – skamba it MG – kažkur girdėta ir taip artima… – numetė repliką Stumbras. Bet Prezidentė to neišgirdo arba nenorėjo išgirsti… Nebent ateityje tai paminės savo linkėjimų laiškuose.

———

Kaip chebrytė tarė, taip pavaldiniai ir padarė. Kitą rytą Miško pievelėje ant centrinio Ąžuolo jau kabėjo skelbimas:

Tuo metu Miško takeliu nuleidęs ausis keliavo Kiškis. Nelinksmos dienos jį aplankė: kopūstai baigėsi, Kiškienė nervinasi, sunku išlaikyti gausėjančią šeimyną, Miško valdžia net 50 riešutų per mėnesį vaikučiams neduoda… O iki pavasarinių kiškio kopūstų dar visą mėnesį laukti!.. „Tai nelaimė, tai bėda!” – dejavo kulniuodamas Kiškis.

Ir staiga prieš akis išdygo skelbimas! Morkų konkursas! Milijonas ranka pasiekiamas, per kiškio uodegą, čia pat..“  Kiškio ausys tik op į viršų lyg optimizmo viagros išgėrus. Tik kvailas ir bailus kiškis atsisakytų tokios galimybės! “Kas gali geriau išmanyti apie morkas nei aš? – paklausė savęs nudžiugęs Kiškis. – Šiukštu būtų nedalyvauti!

Tris dienas, tris naktis Kiškis rašė pasiūlymą Morkų konkursui. Išvardijo visas morkų rūšis, išanalizavo auginimo sąlygas, įvertino dirvožemio įtaką derliui, apskaičiavo focus grupės valgytojų apetitą ir t.t. Net reklaminę kampaniją apie morkas parengė, sukūrė vizualus, sueiliavo šūkį:

Valgykite morkas –
Morkos – vitaminai!
Padeda jos mokslui,
Grožiui ir rinkimams!

O kiek valgių receptų ir morkos panaudojimo galimybių surašė! Nuo morkų sulčių iki morkų pyrago ir tarkuotų morkų salotų! O kur dar praktiniai išmaniosios morkos panaudojimo pavyzdžiai!? Nuo pačių intymiausių… ausies pasikrapštymas morka iki dekoratyvinių elementų: „Morka – Senio Besmegenio nosies puošmena.“ Šimtą penkiasdešimt penkių puslapių koncepciją Kiškis parašė, vos pajėgė iki Voveryčių Tarnybos nunešti ir dokumentus ant šakos sukabinti.

Meška irgi dalyvavo konkurse. Jai liepė dalyvauti – ir ji dalyvavo. Šventas reikalas padėti saviems. „Ko čia stengtis – ir taip aišku, kas nugalės! Mano agentūra „Smaragdas“ yra pati galingiausia! Juk visad laimi Didieji!“ – laižydama medų iš statinės, atsipūtusi mąstė Meška. Meška – ne godi – liepė saldaus nektaro išvežioti ir kitiems Dičkiams idant nesugalvotų dalyvauti konkurse. Juk antra vertus, kam tas bereikalingas šurmulys imituoti gausą dalyvių?.. Taigi, gauruotoji neprakaitavo ir per naktis neplušėjo. Savo pasiūlyme ji trumpai ir aiškiai parašė: „Morka – tai augalas, kurį reikia graužti, kol tavęs nesugraužė kiti.“

Viešojo konkurso vertinimo komisijos pirmininke buvo Pelėda – Miško išmintis. Ji dienomis miegojo, o naktimis dirbo – jos gyvenimo ritmas ryškiai nesutapo su daugumos Miško gyventojų, todėl daryti politinę įtaką ir spaudimą Pelėdai buvo tiesiog neįmanoma. Juolab ir ji pati buvo tvirtų pažiūrų, garbinanti mokslą ir pažangą, o ne bičiulių žemiškus susitarimus. „Gimęs skraidyti, šliaužiot negali“, – mėgdavo kartoti Pelėda, kas ne itin patiko keturkojų frakcijai.

Visą naktį Pelėda skaitė, analizavo Kiškio ir Meškos pasiūlymus Morkų konkursui, ir ryte Miško pašvaistėje ant Ąžuolo šakos jau buvo pakabintas viešojo konkurso Pelėdos verdiktas:

Tokio sprendimo niekas nesitikėjo! Laimėjo Kiškutis? Tas, mažylis, kuris net padorių namų neturi, o ką jau kalbėti apie prabangų verslo ofisą?!

Miške kilo chaosas. Labiausiai įsiuto Prezidentė Lapė. Kas jau kas, bet Kiškis tikrai jai neduos dalies milijono Sidabro dažams! Tučtuojau į Prezidentinį bokštelį buvo iškviesti Vilkas, Stumbras ir Barsukas. Ir ne arbatėlės atsigerti, o pasiaiškinti: kodėl Meška pralaimėjo? Kas nesuvaldė situacijos?

– Neliūdėk, Kūma, – ramino Vilkas, – Miške tvarka bus – pažadu!
– Menkas Kiškutis – trumpa uodegėlė, greit susidorosime,  – ramino Prezidentę Barsukas.
– Pajungsime savo pajėgas – gerai už ausų papurtysime, ir išsigąs skeltalūpis, dums į krūmus palikęs visą morkų milijoną, – priminė įprastus metodus Stumbras.
– Ieškokite kabliukų, ieškokite spygliukų, bet konkursą sustabdykite, antraip lėks jūsų galvos ir jūsų uodegos! – įsakmiai pagrasino Prezidentė Lapė.

Akimirksniu sukilo visos slaptosios ir viešosios tarnybos. Buvo pajungti specialiųjų būrių Ereliai: jie klausėsi Kiškio pokalbių apie kopūstus ir morkas. Kurmių komanda ėmė knistis po Kiškio urveliu bene atras kokius nors antimiškinius politinius ryšius su priešais iš aplinkinių miškų.

Trūks plyš reikia surasti kompromatą ir sustabdyti konkursą! Antraip Lapei ne tik Sidabro dažų nebus bet ir visų kitų bičiulių kailis nusilups!

Iš žiemos miego buvo pažadinta visa geniasklaida: dieną naktį geniai nesustodami kaleno ir kaleno savo snapais būtus ir nebūtus dalykus iš Kiškio gyvenimo.

Pirmieji į trasą stojo šarkų agentūra „16 sekundžių“. Jų tinklas nešiojo ir skleidė išgalvotas istorijas apie Kiškio praeitį. Vėliau sujudo ir „Miško ryto TV“, plunksnos broliai iš „FiDel“ ir kiti. Ko tik jie neprikūrė? Ko tik jie nepribūrė?

Gerai tai ar blogai, bet Kiškis Ilgaausis nepriklausė jokiai Miško partijai: nei Grybų, nei Graužikų,  nei Uogų ir Konservų partijai, nei kokiai kitai. Priklausė Kiškis tik Kiškienei, kuri ištikimai stojo gintį savo brangiausiąjį vyrą, atremdama net Vilko staugimus:

– Dar neaišku, kas stovi už Kiškio!? Kas slypi už jo ilgų ausų? – bandė kurti sąmokslo teoriją Tvarkos ir Godumo partijos lyderis Vilkas. – Kiškio vardas Ilgaausis! Kur jo ausys veda? Kas gali paneigti, kad nėra jokių sąsajų su Sibiro miškų agentais?
– Ne tavo Kiškis, ne tu ir kiškis, – trumpai drūtai atsakė Kiškienė į Vilko kliedesius.

Kiškio kaimynas buvo Briedis. Karts nuo karto jie pasišnekėdavo apie žemės ūkio reikalus, morkų ir kopūstų veisles, apie paramos naudą skruzdėlynams ir žaliesiems žiogams.

Nešdamas mamai  į ėdžias šviežio šieno, Briedis sutiko Kiškį, ant kelmelio skaitantį Miško laikraštį. Briedis draugingai tarė:

–  Sveikinu, kaimyne! Na, tu, maladec! Kas tas „Smaragdas“? Tavo mintys apie morkas deimantų vertos! Turėsime morkų plantaciją miške – visiems užteks, ir mamoms, ir tėčiams!

Nugirdo slaptosios tarnybos Kiškio ir Briedžio pokalbį ir pranešė Prezidentei.

– Nuimkite Briedžiui ragus! Kokią teisę jis turi kalbėti su Kiškiu? Kokią teisę jis turi padėti mamai?  Nusikaltimas! Negana, kad lenda į morkų reikalus, tai dar ir mama rūpinasi!

Kitą dieną visas Miškas jau skambėjo nuo naujų įvykių bangos: Kiškio laimėtas 1 milijonas plius Briedžio šienas mamai virto 6 milijonais!

– Bus jam dalinti patarimus Kiškiui, – džiūgavo Prezidentė.

Bandė Briedį apginti Žaliųjų daigų partija, neįžvelgė nusikaltimo ir Miško premjeras Eželis. Pradžioje jis pakėlė savo spyglius prieš Lapę, bet toji žino jo silpnąją vietą: parideno parideno ir įtikino.

Žiūri Briedis į susidariusią situaciją ir savo akimis netiki.

– Imk tuos ragus, Lape, ir nešiok į sveikatą! – nusprendė Briedis ir pasitraukė iš Miško į  artimiausią girią.

O ką daryti Kiškiui? Kas patars? Dirbti ir kovoti už Morkų milijoną? Ar oriai pasitraukti, tarus:

– Susikiškit tas savo morkas į vieną vietą – t.y. į rūsį po Prezidentiniu bokšteliu ir dainuokite Oranžinę Morkų revoliuciją!

Padėkite Kiškiui apsispręsti! DIRBTI ar DINGTI?

Kuris variantas surink daugiausia LIKE, taip Kiškis ir pasielgs.

****** PABAIGA ****** 2018 m. pavasaris ******